Paslaugos

Nuorodos

Studentu praktika

Programos

  • 0
  • 42
  • 111,812

2018-03-28 | Teismas atmetė pareiškėjo Petro Baršausko skundą kaip nepagrįstą

2018 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo Petro Baršausko skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno technologijos universitetui, Vilniaus Gedimino technikos universitetui, Vilniaus universitetui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai ir Algirdui Antanui Avižieniui dėl 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo Nr. SP-22 „Dėl Petro Baršausko akademinės etikos pažeidimų“ panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas sprendime konstatavo, kad „iš Kontrolieriaus priimto 2017 m. spalio 17 d. sprendimo turinio matyti, kad aprašytos faktinės aplinkybės bei jų analizė yra susieta su teisės aktų normomis, apibrėžiančiomis konkrečius pareiškėjo atliktus akademinės etikos pažeidimus. Kontrolieriaus Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas bei kokios faktinės aplinkybės tai įrodo, todėl Sprendimas visiškai atitinka [Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo] 8 str. įtvirtintus reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui.“

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. Baršauskas teigė, jog „Kontrolierius išėjo iš savo kompetencijos ribų, nes Sprendime vadovavosi akademinės etikos kodeksais, kurie buvo priimti vėliau, nei išleista Monografija. Teismas atmesdamas šį P. Baršausko argumentą, nurodė, kad „Kontrolieriaus teisė kvestionuoti pareiškėjo galimai atliktus akademinės etikos pažeidimus kyla ne vien iš <…> [Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo] 17 str. 1 d. nuostatos ir (ar) konkrečios mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos kodekso, tačiau iš bendrojo akademinio sąžiningumo principo, mokslinio darbo naujumo ir originalumo reikalavimų, kurie akademinės visuomenės buvo pripažinti ir vertinami gerokai anksčiau, nei buvo parengta bei habilitacinei komisijai pristatyta pareiškėjo Monografija. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kontrolierius teisę kvestionuoti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus įgijo tik po to, kai tos procedūros buvo įtvirtintos mokslų ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose.“ (čia iš toliau – pabraukta mūsų).

Taip pat pažymėtina, kad Teismas, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi padarė išvadą, kad Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų nurodytų įstatyme, todėl „visais atvejais be išimties nustačius, kad asmenys padarė akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, apie priimtą sprendimą informuojamas pareiškėjas, mokslo ir studijų institucija bei Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal [Mokslo ir studijų įstatymo] 17 straipsnio 19 dalį, Kontrolierius privalo informuoti atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir juridinio asmens dalyvius apie Kontrolieriaus sprendime nustatytus akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus.“

Teismas Sprendime taip pat konstatavo, kad Kontrolierius, „įpareigojęs [Vilniaus Gedimino technikos universitetą] atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos Petrui Baršauskui suteikimo, <…> veikė savo kompetencijos ribose“, bei pažymėjo, kad Kontrolierius „tyrimą atliko surinkęs reikalingą medžiagą, ją nuosekliai išanalizavęs. Sprendimas yra motyvuotas, jo rezoliucinė dalis atitinka [Mokslo ir studijų įstatymo] 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus, Kontrolieriui suteikta kompetencija, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis tyrimą atliko ir (ar) Sprendimą priėmė pažeisdamas objektyvumo ir (ar) teisėtumo principus.“

Prisimintina, kad Kontrolierius ne kartą kvietė P. Baršauskas atvykti į tarnybą ir pateikti paaiškinimus, tačiau kviečiamas asmuo neatvyko, o skunde teismui nurodė, kad Kontrolierius nesuteikė jam galimybės pateikti savo poziciją, ko pasėkoje nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam, taigi ir jo teisė į gynybą. Teismas įvertinęs šį P. Baršausko teiginį konstatavo, kad „pareiškėjas žinojo apie Kontrolieriaus pradėtą tyrimą, į Tarnybą buvo kviestas keletą kartų, tačiau neatvyko, paaiškinimų nei raštu, nei žodžiu nepateikė, o buvo gauti tik [Kauno technologijos universiteto] darbuotojų atsakymai, nors tiriami buvo ne KTU ir jo rektoriaus, bet pareiškėjo, kaip akademinės bendruomenės nario, veiksmai, įrodymų, pagrindžiančių jo objektyvų negalėjimą atvykti ir pateikti paaiškinimus, nepateikta. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė realizuoti savo teises, tačiau jis to nepadarė.“

Atkreiptinas dėmesys, kad P. Baršausko atstovas pateikė prašymą teismui sustabdyti „administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies antro punkto nuostata, kad, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 42 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.“ Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes konstatavo, kad „Teisėjų kolegijai abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“.

Vilniaus Gedmino technikos universitetas P. Baršauskui suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją – socialinių mokslų srities vadybos ir administravimo krypties habilituoto daktaro mokslo laipsnį – atšaukė vykdydamas Kontrolieriaus įpareigojimą Senato 2018 m. vasario 27 d. nutarimu.