dr. Vigilijus Sadauskas

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius
 

Paslaugos

Nuorodos

Studentu praktika

Programos

  • 0
  • 34
  • 79,342

2017-05-05 | Teisėjai akademinės etikos pažeidimus grindžia teisės normomis

Vilniaus apygardos administracinis teismas (teisėjų kolegija: Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (teisėjų kolegija: Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas ir Skirgailė Žalimienė), nagrinėdami skundus ir priimdami sprendimus dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) sprendimo, nepaisė akademinės etikos ir teisės normų turinio ir formos skirtumų, Kontrolieriaus spendimą, kuriame nustatyti akademinės etikos (etikos normų) pažeidimai, prilygina sprendimui, kuriame konstatuoti procedūrų (teisės normų) pažeidimai. Tokia teismų pozicija, kad akademinės etikos pažeidimai turi būti grindžiami teisės normomis, suponuoja teismų nepagrįstų sprendimų dėl Kontrolieriaus sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo konstatavimo ir jų panaikinimo priėmimą.

Teismai laikosi pozicijos, kad Kontrolieriaus sprendimas yra neteisėtas, nes, be kita ko, nepagrįstas teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką, normomis

Vilniaus apygardos teismas (teisėjų kolegija: Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius) 2015-11-09 sprendime, be kita ko, konstatuoja:

„<…> Tarnybos ir Kontrolieriaus veiklai taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), kurio 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. <…>.“ (pabraukta mūsų).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (teisėjų kolegija: Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas ir Skirgailė Žalimienė) 2017-04-10 nutartyje, be kita ko, konstatuoja:

 „<…> Kontrolieriaus pagal Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio priimamas sprendimas privalo būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etika ir procedūras, normomis, t. y. sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Kontrolierius vadovaujasi priimdamas administracinį aktą. <…> Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). <…>“ (pabraukta mūsų).

Klausimai minėtiems teisėjams:

– ar Kontrolieriaus sprendimas ta dalimi, kuria konstatuojamas akademinės etikos (ne teisės) akto pažeidimas, t. y. taikomos ne teisės, o akademinės etikos normos, vertintinas kaip individualus administracinis aktas, t. y. teisės taikymo aktas?

– ar akademinės etikos normų, įtvirtintų akademinės etikos kodeksuose, kurie nėra teisės aktai, pažeidimo nustatymo atveju pagal analogiją taikytinas teisės pažeidimo sudėties nustatymo kriterijus? Koks teisės aktas reglamentuoja minėtos analogijos taikymą?

– kokių teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką, normomis privalo būti grindžiamas akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimas, kuriuo konstatuojamas akademinės etikos pažeidimas, turint omenyje, kad mokslo ir studijų institucijos Akademinės etikos kodeksas nėra teisės aktas?

Pažymėtina, kad tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje laikomasi pozicijos, kad mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose įtvirtintos etikos normos yra akademinei bendruomenei kitų valstybės institucijų „neprimestos“, bet akademinės bendruomenės narių pripažįstamos, sutartos ir išreikštos etiško elgesio taisyklės, kurios nei turiniu, nei forma negali būti priskirtos teisės normoms, o akademinės etikos kodeksas nei paskirtimi, nei turiniu ir forma negali būti priskirtas teisės aktui.

Minėti teisėjai skundžiamame sprendime painioja ir akademinės etikos pažeidimą prilygina teisės normos pažeidimui. Konstatuodami sprendimo neteisėtumą, savo poziciją grindžia motyvų dėl pareiškėjo pažeistos teisės normos Kontrolieriaus sprendime stoka, nors pareiškėjo atžvilgiu buvo taikytos akademinės etikos normos, įtvirtintos Akademinės etikos kodekse.

Pažymėtina, kad Kontrolierius, nustatydamas akademinės etikos pažeidimą, jį grindžia ne teisės, bet etikos normomis, įtvirtintomis mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, ir akademinės etikos pažeidimą kvalifikuoja, atsižvelgdamas į mokslo ir studijų institucijos etikos kodekso normos(-ų) turinį.

Kontrolieriaus nustatyti pareiškėjo akademinės etikos pažeidimai negali būti traktuojami kaip pagrindas, kurį teisės norma sietų su teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu arba pasibaigimu. Sprendimas, kuriuo buvo konstatuoti akademinės etikos pažeidimai, grindžiami Akademinės etikos kodekse įtvirtintomis etikos normomis.

Akademinės etikos pažeidimo kvalifikavimo taisyklės nėra reglamentuotos. Kontrolierius nagrinėdamas skundus ir atlikdamas tyrimus turi vadovautis Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais, todėl teisės normos pažeidimo kvalifikavimo analogija etikos normos pažeidimo atžvilgiu negali būti taikoma.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimą informuoti apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, sieja su tiesioginėmis pasekmėmis pažeidėjui

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (teisėjų kolegija: Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas ir Skirgailė Žalimienė) 2017-04-10 nutartyje, be kita ko, konstatuoja:

„<…> iš Kontrolieriaus sprendimo turinio matyti, kad jame buvo ne tik konstatuota, kad pareiškėja padarė akademinės etikos pažeidimą, bet ir nuspręsta apie tai informuoti Šiaulių universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją <…>, kas savo ruožtu negali būti prilyginama atsakomybės pareiškėjai taikymui, tačiau gali turėti įtakos pareiškėjos statusui, jos reputacijos vertinimui. <…> Todėl <…> argumentas, kad Kontrolieriaus sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių padarinių, yra atmestinas. <…>.“ (pabraukta mūsų).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (teisėjų kolegija: Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius) 2015-11-09 sprendime, be kita ko, konstatuoja:

„<…> Nors minėtame sprendime išdėstyta Kontrolieriaus pozicija dėl pareiškėjos veiksmų atitikimo akademinei etikai, tačiau nėra nurodyta jokių privalomųjų nurodymų, teismo vertinimu, negalima teigti, kad toks sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Kontrolieriaus sprendimu konstatuojamas akademinės etikos pažeidimas – magistrantės darbo nuplagijavimas, teismo vertinimu, iš esmės yra pagrindas nepripažinti asmens turinčių nepriekaištingą reputaciją Mokslo ir studijų įstatymo prasme, o tai iš esmės užkerta kelią tapti valstybinės aukštosios mokyklos nariu (Mokslo ir studijų įstatymo 20 str. 4 d.). Be to, plagiatu pripažinto straipsnio pareiškėja negalės įtraukti į savo bibliografinių darbų rinkinį, taip pat sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad akademinės etikos pažeidimo konstatavimas iš esmės užkerta kelią jai lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad skundžiamas Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. SP-18 nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui <…>“. (pabraukta mūsų).

Klausimai minėtiems teisėjams:

– ar Kontrolieriaus sprendimo paviešinimas savo pasekmėmis prilygintinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms poveikio priemonėms ((licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimui, laikinam uždraudimui verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, baudai ir kt.)?

– ar Kontrolieriaus sprendimo, kuriame konstatuotas akademinės etikos (ne teisės pažeidimas) paviešinimo teisinės pasekmės prilygintinos teisės akto, kuriame konstatuotas teisės pažeidimas, paviešinimui?

– ar Kontrolieriaus sprendimu akademinės etikos pažeidimų atvejų paviešinimas, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti vertinamas kaip poveikio priemonė asmeniui, o akademinės etikos pažeidimų konstatavimas prilyginamas pažeidėjų nustatymui?

Kontrolieriaus sprendime sankcija už akademinės etikos pažeidimą nebuvo nustatyta, tačiau apie nustatytą akademinės etikos pažeidimą, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punktu, buvo informuota mokslo ir studijų institucija bei Švietimo ir mokslo ministerija. Kontrolierius neturi įgaliojimų taikyti sankcijas už akademinės etikos normų pažeidimus. Tokia teisė suteikta pačiai mokslo ir studijų institucijai.

Kontrolieriaus sprendimas informuoti apie akademinę etiką pažeidusius asmenis ir pažeidimus yra sąlyga kilti socialinei atsakomybei, teisinę atsakomybę už akademinės etikos pažeidimus, vadovaudamasi vidaus dokumentais, taiko atitinkama mokslo ir studijų institucija. Tik pačios mokslo ir studijų institucijos valinis aktas gali lemti pažeidėjo statuso pasikeitimą. Kontrolieriaus konstatuotas akademinės etikos pažeidimas negali būti traktuojamas kaip pagrindas, kurį teisės norma sietų su teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu arba pasibaigimu. Kontrolieriaus konstatuotas akademinės etikos pažeidimas per se nesuponuoja ir teisinių pasekmių pareiškėjui. Vadinasi, galima teigti, kad toks Kontrolieriaus sprendimas gali turėti įtakos mokslo ir studijų institucijos sprendimui, bet ne pareiškėjos teisiniam statusui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijos dėl administracinių procedūrų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas taikymo Kontrolieriaus veikloje skirtingos 

Vilniaus apygardos administracinis teismas (teisėjų kolegija: Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius) 2015-11-09 sprendime, be kita ko, konstatuoja:

„<…> sutiktina su atsakove, kad Kontrolieriui VAĮ [Viešojo administravimo įstatymo, pastaba mūsų] 23 str. 4 d. nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros sustabdymą netaikytinos, kadangi Kontrolieriaus atliekamas tyrimas ir priimamas sprendimas nėra administracinė procedūra, kaip ji apibrėžiama VAĮ, kadangi pareiškėjas nėra viešojo administravimo subjektas. <…>“ (pabraukta mūsų).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (teisėjų kolegija: Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas ir Skirgailė Žalimienė) 2017-04-10 nutartyje, be kita ko, konstatuoja:

„<…> su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas <…>.“ (pabraukta mūsų).

Klausimas minėtiems teisėjams:

– ar teisingai suprantama, kad Kontrolieriaus skundų nagrinėjimo procedūra turi būti sietina su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatyta administracinė procedūra, kuri apibrėžiama kaip „<…> viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“ (pabraukta mūsų).

Neginčijama tai, kad Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas, tačiau negalima sutikti, kad Kontrolieriaus veiklai taikoma Viešojo administravimo įstatyme nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra – administracinė procedūra, kuri apibrėžiama kaip „<…> viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta Kontrolieriaus kompetencija, akivaizdu, kad Kontrolierius nenagrinėja skundų ar pranešimų apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kaip tai nustatyta Viešojo administravimo įstatyme.

Kontrolierius iškelia klausimą: ar pakankama teisėjų mokymo programa, kai teisėjai sprendžia ne tik teisės klausimus, bet ir etikos?

Neaišku, kokiais teisės aktais, taisyklėmis teisėjai vadovaujasi, spręsdami akademinės etikos klausimus ir konstatuodami Kontrolieriaus sprendime motyvų nepakankamumą, akademinės etikos pažeidimų negrindžiamumą teisės normomis, nors Kontrolierius atsiliepimuose ir apeliaciniuose skunduose akcentavo etikos normos ir teisės normos, akademinės etikos normos ir teisės normos  pažeidimų kvalifikavimo, akademinės etikos kodekso ir teisės akto skirtumus, taip pat konkrečiu atveju, pažymėjo, kad veikos, kuria pažeidžiama akademinė etika – plagijavimas – sudėtis yra įtvirtinta ne teisės akte, bet akademinės etikos kodekse, ir tokio pobūdžio santykius reguliuoja ne teisės, bet etikos normos.

Tokia situacija, kai teisėjai, išsprendę akademinės etikos klausimus ir nurodydami Kontrolieriui akademinės etikos pažeidimus pagrįsti teisės normomis, nors tokių teisės normų nenurodo, panaikina Kontrolieriaus sprendimus, kuriuose, be kita ko, konstatuojami akademinės etikos pažeidimai, suponuoja ir kitų institucijų, nagrinėjančių ir konstatuojančių etikos pažeidimus (Žurnalistų etikos inspektoriaus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, mokslo ir studijų institucijų etikos komisijų / komitetų ir kt.) kompetencijos konstatuoti etikos pažeidimus kvestionavimą.

Reali situacija, konkrečiu atveju, būtų tokia, kad Kontrolierius sprendime konstatuoja akademinės bendruomenės nario plagijavimo atvejį, o teismas panaikinęs tokį Kontrolieriaus sprendimą, paneigia akademinės etikos pažeidimo faktą, išteisina pažeidėją ir formuoja teisės normos ir akademinės etikos normos konkurencijos bei teisės normos viršenybės akademinės etikos normos atžvilgiu praktiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas klausimas dėl minėtų teisėjų kolegijų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, įgaliojimų viršijimo, sprendžiant net tik teisės, bet ir etikos klausimus, bei teisėjų kvalifikacijos.

Atsižvelgdamas į nepakankamą teisėjų kvalifikaciją, vertinant ir sprendžiant akademinės etikos pažeidimų kvalifikavimo ir nustatymo klausimus, atribojant akademinės etikos pažeidimą nuo teisės pažeidimo, dėl minėtų ir kitų teismų sprendimų Kontrolierius kreipėsi į kompetentingas institucijas, prašydamas imtis priemonių ir / ar pateikti pasiūlymus, užtikrinant Kontrolieriaus prerogatyvą kvalifikuoti ir konstatuoti akademinės etikos pažeidimus ir teisėjų kvalifikacijos tobulinimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į klausimą dėl teisėjų kvalifikacijos tobulinimo, be kita ko, nurodė, kad „Teisėjų mokymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Jeigu, įvertinus Kontrolieriaus siūlymus būtų nuspręsta į mokymo programas įtraukti atitinkamas temas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tam neprieštarautų.“